šviesūnas

2 šviesū̃nas, -ė smob. (2) 1. žr. 2 šviesuolis 2: Plintelė mano, šviesūnė̃lė mano prie šalelės kybojo JV5. 2. A1885,29, L, Rtr, BŽ188, NdŽ, KŽ žr. 2 šviesuolis 3: Žmogus kenčia sunkų prispaudimą nuo visokių ponų ir galiūnų, ir Lietuvoj beveik jau užkimo balsas tikrųjų šviesūnų rš. 3. (neol.) A1883,202, Gmž, KŽ filosofas, mokslininkas: Šis klausimas sunkus supainiojo mintis vienam šviesūnui rš.